Birželio 23-iąją, ketvirtadienį, į Piniavos sporto aikštyną susirinko gausus būrys vietinių gyventojų ir svečių iš viso Panevėžio rajono, paminėti pačią gražiausią vidurvasario šventę – Baltų Kupolinėmis arba Rasa, o krikščionių – Joninėmis vadinama.
Šiemet tai jau 8-osios Piniavos bendruomenės valdybos organizuojamos Joninės. Susirinkusius kraštiečius sveikinęs bendruomenės pirmininkas Z. Babilas džiaugėsi, kad kiekvienais metais į šventę susirenka vis daugiau dalyvių, o renginio vedėja A. Šablinskienė kvietė palydėti pačią ilgiausią dieną bei pasitikti pačią trumpiausią naktį tikrame rojaus kampelyje – Piniavoje. Visi šventės dalyviai praėjo pro žolėmis ir ąžuolo šakomis apipintus vartus. Apeiginiai vartai tarsi atskiria šventės vietą nuo jos aplinkos. Po tiltu, nebijančių sušlapti, laukė didžiulės supynės, mat norint jomis pasisūpuoti teko bristi per upę. Na, o toliau akį džiugino Piniavos bendruomenės valdybos narių: D. Bulbenkovienės ir J. Rapšienės kurtos scenos dekoracijos, šįkart buvo pasirinktas paukščio motyvas.
Kaip ir kasmet vardinių proga ąžuolo vainikais dabinosi Jonai ir Janinos. Jiems paskirtos tą vakarą koncertavusių kolektyvų dainos ir šokiai. O ansamblių buvo tikrai daug: tai kapela „Diedokai“ iš Smiltynės kaimo, Pąįstrio kultūros centro merginų liaudiškų šokių grupė, Piniavos mokyklos-darželio vaikai, Piniavos moterų vokalinis ansamblis „Svaja“, vokalistė Vaiva Ladigaitė-Mališauskienė, Kupiškio kultūros centro Salamiesčio padalinio kapela „Dvaras“, kantri grupė „Lyja“ iš Kupiškio rajono. Savo energingumu visus užkrėtė armėnų ansamblis „Hayrenik“. O jaunojo akordeono virtuozo Tautvydo Šukio melodijos nepaliko nė vieno abejingo. Vakarą su trenksmu užbaigė „Nešpėtni bernai“.
Šventės svečiai ne tik klausėsi puikių kolektyvų atliekamų dainų, bet ir turėjo galimybę sudalyvauti sporto varžybose. Energijos pertekliumi trykštantys piniaviečiai ir miesto svečiai kilnojo svarmenis, tikrino raumenų tvirtumą ištiestoje rankoje laikydami geležinį bokalą, mėtydami kelmą bei stengdamiesi kuo greičiau iš vienos vietos į kitą pernešti cementinius blokus. Entuziasmo ir ištvermės netrūko moteriškėms, dalyvavusioms virvės sukimo varžybose. Patys stipriausieji buvo apdovanoti prizais. Labiausiai išalkusieji už simbolinę auką galėjo pasivaišinti ką tik iškepta kiaušiniene su spirgučiais, o atvėsus orui susišildyti ant laužo išvirta kvapnia žolelių arbata. Saulei leidžiantis kino entuziastų laukė staigmena: Panevėžio kino centras „Garsas“ piniaviečiams ir miesto svečiams dovanojo kiną po atviru dangumi: „Dėdė, Rokas ir Nida“. Gražiu oru besimėgaujantys dalyviai taip pat džiaugėsi galėję pigiau nusipirkti amatininkų dirbinių bei kitų gėrybių. Svečius mugėje stebino pynėjos Marytės krepšių dailumas bei drožėjo Jurgio medinių šaukštų kolekcija.
Jau antrus metus iš eilės, visi norintieji galėjo sudalyvaut aukcione: „Iškepk pyragą ir atsinešk į šventę. Tą pyragą mes parduosim, pusę sumos tau atiduosim“. Kiekvienas iškepęs gardų pyragą turėjo galimybę ne tik pats užsidirbti, bet ir prisidėti prie bendruomenės gerbūvio kūrimo. Beje, visi įsitikino, kad piniaviškės moterys, puikios kulinarės, nes pyragų būta pačių įvairiausių. Šventės dalyviai galėjo juos apžiūrėti, na, o aukciono metu labiausiai patikusį ir įsigyti.
Sutemai artėjant, kai žolynai buvo nuskinti, vainikėliai supinti, beliko pats iškilmingiausias momentas – Joninių laužo įžiebimas. Ši garbė atiteko, labiausiai Piniavą mylinčiam, bendruomenės valdybos pirmininkui Z. Babilui. Lig pat aušros, patys ištvermingiausieji, šoko trypė ir dainavo. Organizatoriai džiaugėsi, kad Joninių šventės dalyviai skirstėsi kupini gerų įspūdžių ir nuoširdaus bendrystės jausmo.
Bendruomenės „Piniava“ informacija
Dovilės Šablinskienės nuotraukos
